Sentimentai sentimentai.
Atrodo, pats likimas atsitiktinai sutiktą žmogų grąžina man į gyvenimą, jaučiu, kad ne trumpam.
Šiandien susitikom skirtingose gatvės pusėse- perbėgau aš. Apsikabinom ir nuėjom savais keliais, aš- su laimės ašarom akyse. Keistas, senai nejaustas jausmas... O iš tiesų nieko reikšmingo. Viskas pasikeitė, bet išliko taip pat. Tas pats jausmas, kai sutinku jį ar ją. Ta pati šypseną kai išgirstu kvailą juokelį. Ir ta pati reakcija į žmogaus požiūrį. Ir grįžta visi, kuriuos jau buvau bebraukianti iš pažįstamų rato. Atrodo kasdien išgyvenu po dramą, nors iš tiesų, prisipažinsiu, gyvenimas gerėja.
Galbūt netekau labai artimų, tačiau jie mane jei ne minties, tai sapno pavidalu aplanko kasdien.
Ir pastarosiom dienom mane kamuoja baimė, kad nebetekau tų nuotykių, tų patirčių, tų pokalbių kuriuos galėjau išgyventi. Na, bet vieni išeina, ateina kiti- kaip sako, kiekviena siena, yra vartai.
Šis vakaras man ramus. Rudenėja.
