Pastaruoju metu vis dažniau stabteliu ir susimąstau apie dabartį. Atvirai, tai baisu, kokia tuštybių tuštybė žmonėse mane supa.. O ir išeities iš viso to nelabai matau. Keisčiausia, kad žmonės, kurie, atrodo, turėtų būti savotiški autoritetai, nuvilia labiausiai.Nors niekada nesugebėdavau iki galo išsiaiškinti ko nors prasmės, man to ir netrūkdavo. Tačiau dabar atrodo kaip niekada reikia kažko, kas atsakytų į mano klausimą...
Galvoje vis kirba mintis, kad reikia kažką keisti iš pagrindų.
p.s. tikiuosi viskas nenuskambėjo pernelyg juodai. Tiesiog LABAI trūksta motyvacijos. LABAI trūksta visko ir ko nors...
Ai, ir:
Knyga: R. Granausko "Trys vienatvės"
Muzika: pastaruoju metu kasdien per save perleidžiu milijoną skirtingų emocijų, todėl apsistoti ties viena daina ar išvis apsistoti- sunkoka.
Filmas: War horse. Nė nesuprantu, ar patiko. Tiesiog.
