Praėjo penkeri metai nuo tada, kai pasaulyje išpopuliarėjo ši daina. Anądien sulaukiau klausimo, ko tikėjaisi po tų penkerių metų?
Ta mintimi gyvenu jau kelias dienas… Kiek gi daug ir kiek vis dėlto mažai pakito per tuos penketą metų. Pasikeitė ~60% mane supančių žmonių, o dar tiksliau- labiausiai ne supantys žmonės pasikeitė o jų statusas mano gyvenime, bet matyt taip visada ir būna- vieni išeina, ateina kiti.
Skaičiau, jog mus supančių žmonių ratas keičiasi kas 7 metai (pridurta, kad tokiu intervalu keičiasi ir pats žmogus)...
Tačiau prieš penkeris metus mintys tikrai nesisuko apie tai, jog nors vienas man artimas žmogus galėtų patapti svetimu ar prapulti iš mano gyvenimo.. Vis galvoju, kaipgi aš, būdama 16 metų, įsivaizdavau dabartinę save? Ir galų gale padariau išvadą, kad paauglystė sutrukdė man planuoti ir galvoti apie tolimesnę ateitį.. (kaip, matyt, daugumai paauglių)
Iš esmės būtent prieš tuos penkerius metus pirmą kartą buvau gerokai pakratyta gyvenimo ir išmokau, jog gyvenime nėra jokių garantijų ar užtikrintumo. Lygiai po tų penkerių metų tuo įsitikinau dar kartą- tai buvo lyg priminimas to, ką per tuos penkis metus pamiršau.
Prieš porą savaičių man buvo užduotas klausimas- kokia tavo svajonė? Ir aš tiesiog numykiau, kadangi senokai nebesvajojau. Būtent po to klausimo, ėmiau mąstyti, koks gi tas mano slaptas troškimas?
Meilė. Šis jausmas senokai užmirštas man, o jei taip tariant tiksliau- jau penkerius metus…
O be šio troškimo, supratau, kad žmogus gyvena tik tada, kai turi savo siekių. Kitais atvejais- jis tiesiog egzistuoja be jokios paskirties ar užduoties. Ir nors viską, ką turime ir ką gauname, iš tiesų pasiekiame ir susikuriame patys, kartais atrodo taip sunku rasti tą SAVĄ tikslą, kuris vestų pirmyn…
Aš, pakolkas, esu gyvenimo ir tikslo ir meilės paieškose.. (ir čia pati sau prieštarauju, nors sako, gi, kas ieško- tas randa, tačiau juk meilė ateina netikėtai!) :)
Na, o ko bandau tikėtis po dar penkių metų?
Būsiu pabaigusi mokslus, tikiuosi, įsimylėjus ir įsimylėta, patenkinta tuo, kas supa ir tuo, kas viduje. (kitaip tariant, nedėsiu didelių vilčių, kad po to netektų smarkiai nusivilti...)
O kad nepabaigti taip liūdnai, tai per tuos penkis metus supratau turinti bent keletą ištikimiausių draugių, o kai kurios iš mano gyvenimo nedingsta jau dešimtį metų, tikiuosi nedings ir penkis kartus ilgiau. Per penkis metus pakeliavau, per penkis metus sutikau daug naujų žmonių, įgyjau daug naujo ir atvėriau sau daug naujų galimybių, išmokau išties daug, visokių patirčių buvo, bet gi ir blogos patirtys yra geros patirtys.. :)
Daina: Jazzu- Getting nowhere
Filmas: Girl. Interrupted.
Serialas: Community
