Romantiniai filmai visad sukeldavo ilgesį kažkam, ko nėra. 

Dabar - sukelia žvėrišką ilgesį tau... 

rudenėjantis įrašas

Labas, naujas rudeni. 

Šiemet jaučiu, jog nebūsi toks nykus ir niūrus, kaip visais ankstesniais metais. 

Šiemet tu būsi netikėtas nutikimas, intriga ir didelis jausmas. Būsi nuostaba ir laimingas atsitiktinumas. O gi va kodėl..

Nes kartais nepastebime to, kas visada šalia. Ir dėl to, nes laimė ateina taip netikėtai, kad šiuo metu sunku tikėti tokiais nutikimais. 

Tikiuosi. Ir jaučiu, kad šįkart viskas bus gerai. Ir taip ramu, ir taip įdomu. Kas toliau? Negi tikrai pagaliau viskas šitaip gerai? 

Šiemet viskas manyje nusidažo šiltom spalvom. 

springtime is lovetime

Taigi taip atvyko saulė ir šypsena veide. Dievinu žavias atsitiktines akimirkas ir žavias atsitiktines pažintis ir tą virpuliuką, sudrebinantį širdį. 

Panelė pavasaris, kaip kadaise sakydavom :}

Galbūt noras kažką šitaip stipriai mylėti ir yra tam tikra meilė?

          Linn Ullmann “Kai esu pas tave” 2007 m., 195p.

Kažkas apie šias dienas teikia labai daug vidinės ramybės ir laimės

Laiškas Tau

Dabar skauda. Fiziškai. Todėl rašau ir galvoju apie tai, kaip skauda/skaudėjo...

Laiškas nr.1
Tau, kuris vis rečiau šmėsteli mano kasdienybėje. Turiu prisipažinti, nuo vasaros gyvenau dvejone ir kuo labiau tolom, tuo labiau norėjau artėti, kuo labiau artėjom, tuo labiau įjungdavau logiką. Na ir žinant mane, visada randu pateisinimą vienokiems ar kitokiems savo veiksmams ir save įtikinu, kad tai yra teisinga.
O iš tiesų tenoriu pasakyti, kad aš žvėriškai bijojau. Išsigandau ir pasidaviau išgąsčiui. O tada ėmiausi savidestrukcijos. Ko bijojau? To, kad visai netyčia, vedama smalsumo, po ilgo laiko prisileidau žmogų.

Tuo ir pabaigsiu. Kadangi pastaruoju metu (pagaliau*) apie tai galvoju daug mažiau, būna- ir visai apie tai negalvoju. Tad nereik vėl pradėt overthink'int to. Dabar kai liūdna, vis iš vienišumo pasiilgstu tavęs. O gal pačios idėjos.


(Likus savaitei iki naujųjų ėmiausi savianalizės ir nusprendžiau, 2015-ieji- mano metai. Bus mano metai. Padarysiu kad būtų. Todėl nuo naujųjų verčiau naują lapą.) 
*Vakar nustebinau pati save ir supratau, kad tai- jau tikrai naujas etapas. 

Laiškas nr. 2
Tau, kuris mano gyvenime ir mano mintyse ir telefono ragelyje esi kone kasdien ir jau daugiau nei 10 metų. Ir nežinau, kas kitas taip nelįsdamas į dūšią sugeba suvokti net tokias problemas, kurių pati nė negalvojau esant. Tačiau pastaruoju metu jaučiu atstumą, o gal ir pati kuriuosi atstumą. Nujaučiu avariją. Ir vis pagalvoju, kad tu kaip ir aš, šiame gyvenimo etape teisini save ir teisini kitą- kitus, atrodo, vien tam, kad mažiau skaudėtų. Pasikartosiu- nujaučiu avariją.
Ir nebeteisinu, kartais, vis dažniau nusiviliu, už ką atsiprašau, kadangi esam per daug artimos bet ir per daug laisvos sielos, kad dėčiau tiek daug lūkesčių.

Laiškas nr. 3
Tau, kuris mano gyvenime buvai, bet nebuvai.
Nu ir smagu, jei ne vien pasivaidenai, dar smagiau jei pasivaidensi vis dažniau. Tikiu, kad atrasim ryšį, na bent jau vieną kartą jau įsitikinau, kad tai įmanoma.

Laiškas nr. 4
Tau, kuris būsi. Truputį bijau, truputį dvejoju ir nežinau kaip kreiptis į tave, kuris, na žinai... Manau, kad esu paruošusi naują, tuščią šių metų lapą, tad tikiu, kad laukia įdomus nuotykis.

Laiškas nr. 5
Tau, kuris retai šmėsteli mano gyvenime, bet šmėsteli absoliučiai sėkmingai. Dar kartą įsitikinau, kad nebūtina nuolatos palaikyti ryšį, kad visvien suprastum žmogų iš žvilgsnio ar pusės žodžio. Ačiū tau už tai. Grąžinai man tikėjimą tuo ryšiu tarp artimų sielų.


Tiesą sakant, čia gavosi labiau laiškas keliems Jums.